Žemės gelmės – išskirtinė valstybės nuosavybė (LR Konstitucija), todėl valstybei būtina turėti informaciją, kiek, kur ir kokio gylio yra įrengti gręžiniai. Gręžiniai teikia informaciją apie žemės gelmių sandarą ir savybes, požeminio vandens kiekį ir kokybę, todėl gręžinių duomenys reikšmingai papildo valstybės informacinius išteklius apie žemės gelmes.

Nereikalingi gręžiniai yra likviduojami, t. y. tamponuojami, o viršutinėje dalyje vamzdžiai nupjaunami, aikštelė rekultivuojama, tačiau ir likviduoti gręžiniai gali būti kliuviniu požeminėms statyboms ar komunikacijų tiesimui, todėl Žemės gelmių registras teikia duomenis apie likviduotus gręžinius. Per netinkamai likviduotus gręžinius iš žemės gelmių gali prasiveržti sūrus vanduo ir taip „užsūdyti geriamąjį vandenį. Netvarkingi gręžiniai gali būti požemio taršos šaltiniais, pavyzdžiui, per kaimynystėje esantį gręžinį tarša gali pasklisti ir į kaimynines valdas, todėl gręžiniai turi turėti apsaugos zonas, o aplinkosaugininkai turi tikrinti kaip laikomasi jose nustatytų reikalavimų.

Vandens gręžiniai turi būti aprobuoti – t. y. hidrogeologinais tyrimais turi būti nustatyta kiek galima iš gręžinio išgauti vandens ir taip apsaugoti gręžinio naudotoją nuo problemų – t. y. vandens išsekimo, kokybės pablogėjimo (pavyzdžiui, labai nukritus vandens lygiui gali padidėti vandens drumstumas), o siurbiant labai didelius kiekius vandens gali įvykti net žemės paviršiaus deformacijos, nuosėdžiai, smegduobės. Registruotas gręžinys ne tik padeda apsaugoti aplinką, bet ir padidina žemės valdos vertę. 2021-12-07 Seimas pritarė Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinajam įstatymui, tuo suteikdamas galimybę gyventojams įteisinti naudojamus, tačiau neįregistruotus ar nelegaliai įrengtus gręžinius be sankcijų. Laikinojo įstatymo projektas Nr. XIVP-144(3). Informacijos šaltinis - Lietuvos geologijos tarnybos informacinis leidinys "Geo naujienos" Nr. 144, 2022 m. sausis